Orientalai*LT Siamai ir Orientalai - Kuo skiriasi veislinis kačiukas “su dokumentais” nuo kačiuko “be dokumentų”

LT | EN

Kuo skiriasi veislinis kačiukas “su dokumentais” nuo kačiuko “be dokumentų”

Pirmiausia, pabrėžiu, kad gyvūnas visuomet yra džiaugsmas, meilumas, švelnumas, dievo dovana, kurį reikia vertinti ir gerbti, kad ir koks jis bebūtų – kilmingas ar nekilmingas.
Savo ruožtu, šiek tiek pakomentuosiu, kuo skiriasi iš veislyno pirktas veislinis gyvūnas su klubo išduotais kilmės dokumentais nuo “veislinio mišrūno” arba “kilmingo, bet be dokumentų”, kurių sočiai galima rasti bet kokiame skelbimų portale (čia nekalbu apie paprastas kates kieminukes, neturinčias jokių pretenzijų, kalbu apie gyvūnus, pretenduojančius į veislinio, kilmingo gyvūno titulą).

Oficialus “teisingas” gyvūnų veisimas, tai veislinis darbas su tam tikros veislės gyvūnais, parinktais pagal atitinkamus kriterijus.

Veisimui naudojamas veislinis gyvūnas:

Yra įregistruotas kačių klube ir veisiamas su klubo felinologų sutikimu/pritarimu

Veislinio gyvūno savininkai derina su klubu kiekvienos savo katės kergimą; katės turi būti stiprios, neišsekintos dažnų gimdymų ir gali būti kergiamos ne daugiau nei 3 kartus į 2 metus; klubas gali bet kada pareikalauti veterinaro išduotos pažymos apie gerą gyvūno sveikatos būklę, tarkim prieš išduodamas leidimą katės kergimui, klubas gali uždrausti tam tikrų gyvūnų kergimą tarpusavyje- pavyzdžiui, labai artimos gimininkystės atveju, ar kai žinoma, jog tam tikras gyvūnas perduoda kažkokius defektus savo palikuonims ir t.t.)

Turi vienos iš pasaulyje pripažintų kačių asociacijų išduotus kilmės dokumentus su unikaliu numeriu

Kilmės dokumentus išduoda klubas po kačiukų apžiūros. Net jeigu kačiukų tėvai yra tituluoti, klubas gali atsisakyti išduoti dokumentus kačiukams, atrodantiems nesveikai, turintiems matomus skeleto ar kt. defektus, arba išduoti kilmės dokumentus su draudimu šį kačiuką naudoti veisimui, kai trūkumai nėra pavojingi sveikatai, bet yra nepageidaujami pagal veislės standartus. Kilmės dokumentuose įprastai nurodomos 3 – 4 protėvių kartos, bet gali būti ir daugiau – taip visada galima patikrinti, kokį “genetinį palikimą” turi kiekvienas veislinis gyvūnas.

Dalyvavo parodose, gavo įvertinimus, įrodančius, kad jis:

a) atitinka veislės standartus

b) yra geros fizinės būklės (teisėjai nustato, ar gyvūnas neturi jokių matomų genetinių defektų – kurtumo, skeleto problemų, uodegos lūžių, žvairumo, blogo sukandimo; kailis taip pat daug ką pasako apie gyvūno bendrą sveikatos būklę – blogai, jeigu jis nežvilga, pleiskanoja, yra sulipęs, matosi praplikimai ar kt.; taigi parodoje geras teisėjas kaip geras pediatras gali pasakyti tikslią “diagnozę” vien tik bendros apžiūros metu)

c) yra gero temperamento (parodoje, stresinėje situacijoje puikiai pasimato gyvūno charakteris – ar jis yra agresyvus, isteriškas, labai baikštus, o gal labai draugiškas ir ramus. Jei gyvūnas elgiasi neadekvačiai, jis bus diskvalifikuotas ir negalės būti veisiamas)

Tai reiškia, katės savininkas negali tiesiog nusipirkti gyvūną ir pradėti jį veisti, visus savo žingsnius jis derina su klubo felinologais, laikosi kačių asociacijos kačių veisimo taisyklių, teisėjų rekomendacijų. Veisėjų ratas yra gan glaudus ir turi savo griežtą etiketą, informacija apie visus veisėjo žingsnius pasklinda labai greitai ir efektyviai, ir nusikaltęs taisyklėms asmuo gali tapti persona non grata (ital. nepageidaujama persona), su juo nebendradarbiaus kiti veislynai, neparduos jam naujų gyvūnų, nepirks gyvūnų iš jo. Taigi jau pats “veisėjo” vardas įpareigoja žmogų nemenkai atsakomybei. Iš esmės, kačių veisime yra labai daug niuansų, į kuriuos nenoriu gilintis šio straipsnio kontekste. Bet patikėkit manimi, kačių veisimas - ne medus.

Trumpai tariant, tik sveiki, stiprūs, žvalūs, perspektyvūs gyvūnai yra veisiami ir tik tokių gyvūnų palikuoniai gauna kilmės dokumentus. O mes visi puikiai žinome paveldimumo taisyklę – sveiki ir adekvatūs tėvai dažniausiai turės sveikus adekvačius palikuonis, taip pat kaip silpni, lėtiniais susirgimais sergantys ir psichinių ar elgesio sutrikimų turintys tėvai dažniausiai turės silpnus palikuonis, paveldinčius tėvų ligas.

Ką noriu pasakyti? Tik tai, jog pirkdami kilmingą gyvūną su kilmės dokumentais, Jūs gaunate GARANTIJĄ. Pirkdami kačiuką be kilmės dokumentų, net jei jo tėvai yra kilmingi, Jūs tos garantijos netenkat. Gali pasisekti, o gali – ne.

Kodėl jums reikalinga garantija? Nes mes kalbame ne apie lauke pagal gamtos dėsnius gyvenančias kates, kur išgyvena stipriausias, sveikiausias (jei kačiukas gamtoje išgyveno iki 1- 2 mėnesių – jis yra praktiškai toks pat stiprus fiziškai ir psichiškai, kaip Terminatorius). Veislinis gyvūnas yra veisiamas pagal žmonių sugalvotas taisykles, būtent žmogus sprendžia kas, su kuo ir kada turėtų būti kergiamas (o žmogui būdinga klysti). Natūralaus streso ir išorės pasaulio išbandymų veisliniai gyvūnai neturi, taigi beveik nėra natūralios atrankos, ir išgyvena net labai silpni kačiukai. Todėl labai svarbu, kad veisiami būti tik “patys, patys” ( o tai padeda nustatyti klubo felinologai ir teisėjai parodos metu), kurie galės duoti “pačius pačiausius” palikuonis. Tik taip galime būti tikri, kad naujiems kačiukų savininkams nebus pasiūlytas “bėdelių maišas” arba “katė su (nemaloniu) siurprizu”– ligoniukas ar elgesio sutrikimus turintis kačiukas. Taigi, čia kaip ir laisvos rinkos sąlygomis vykstančiuose mainuose galioja taisyklė - “Kokybiškas, prekės ženklą atitinkančias prekes Jūs galite įsigyti tik pas mus”, tai yra oficialiai įregistruotame veislyne (lai atleidžia man tokį palyginimą katinai ir kiti veisėjai).

Kaip ir kodėl atsiranda “kilmingų tėvų nekilmingi kačiukai”? Tokie kačiukai atsiranda todėl, kad katinų savininkas tiesiog nenori gilinti į visus “veisėjo darbo” niuansus, bet labai nori pasidžiaugti kačiukais (arba tiesiog tikisi juos gerai parduoti), tačiau jis nenori dalyvauti parodose, nes jam tai neįdomu arba nesinori investuoti pinigų, gaišti tam laiko. O gal savininkas žinodamas apie savo kačių trūkumus bijo rodytis parodoje, nes bus diskvalifikuotas, bet kačiukų visgi nori. Gali būti, kad savininkas tiesiog neturi teisės veisti gyvūnų ir daro tai “slapčia” nuo veisėjo. Čia reikėtų žinoti, kad vadose būna įprastai 3- 6 kačiukai, ir tik keli patys stipriausi, greičiausiai besivystantys ir geriausi (veislės standartų kontekste) turėtų būti palikti veisimui, taigi kiti kačiukai yra parduodami tiesiog kaip naminiai gyvūnai, nepriklausomai ar jie turi trūkumus, ar neturi. Na, bent jau taip daro save gerbiantis veisėjas, kuris dirba ne kačių populiacijos dauginimo vardan, bet turi rimtą apgalvotą veisimo programą ir stengiasi, kad į veisimą nepatektų prasti katinai. Ne veisimui skirti kačiukai gali būti parduodami jau kastruotais/sterilizuotais, arba kačiuko pardavimo sutartyje bus numatyta, kad kačiukas negali būti naudojamas veisimui. Tačiau neįmanoma sekti kiekvieno tokio kačiuko likimo, todėl atsiranda įvairių “kilmingų be dokumentų”, “pusiau kilmingų”, “pusiau kilmingų mišrūnų”, arba tokių, kurie tiesiog pagulėjo šalia kilmingojo.
Atskiras atvejis, tai “kilmingi mišrūnai” – taip išradingai vadina kačiukus savininkai, kai kačiukų tėvai yra kilmingi, bet priklauso skirtingoms veislėms, arba tik vienas iš tėvų turėjo kilmingų protėvių. Bet balta negali būti juoda, o juoda - nėra balta. Yra kilmingi (angl. “purebreed” , grynos veislės) kačiukai, ir yra nekilmingi, kuriuos galima pavadinti kilmingais mišrūnais, arba tiesiog mišrūnais, maišytais, kieminukais, laukinukais ar lietuvos aborigenine kačių veisle. Bet esmės tai nepakeis.

Reziumuodama pateiksiu moterišką pavyzdį, atitinkantį mano aprašomą situaciją. Galima pirkti kokio nors gero prekybinio ženklo džinsus Milano (Italijos miestas) parduotuvėje arba Vilniaus Gariūnų turgavietėje. Įtariu, kad dažnai ir vieni, ir kiti džinsai yra siuvami ten pat, tačiau Milano parduotuvėje visi gaminiai yra su kokybės garantija, nes praėjo griežtą kontrolę. Gariūnuose pigiau kainuojančių (bet ar tik piniguose laimė?) gaminių kokybė yra sunkiai nuspėjama, nes ten parduoda tai, ko nepriima Milano parduotuvės arba tiesiog kokio nors pogrindžio fabrikėlio gaminukus, sunkiai beprimenančius originalą. Kiekvienas turi teisę rinktis tai, kas jam labiau tinka ir patinka.

Autorystės teisės į šį straipsnį priklauso:

Jelenai Bogomolovai
veislynai „OUROBOROS", "HOLISTICA"
http://orientalai.lt

Cituojant būtina nurodyti straipsnio autorius ir internetinių svetainių adresus.