Orientalai*LT Siamai ir Orientalai - Rytų trumpaplaukės katės

LT | EN

Orientalai (angl. oriental - rytų) ir Siamo katės priklauso tai pačiai veislinei grupei - Rytų kačių grupei. Šių veislių atstovai turi vienodus standartus ir skiriasi tik kailio ir akių spalva.

Rytų trumpaplaukės katės pakerės Jus savo panašumu į laukines kates. Ta pati gracija, unikalus judesių plastiškumas, liesas ir tuo pačiu tvirtas, raumeningas kūnas. Ilgos kojos ir uodega. Trumpas, glotnus ir blizgantis kailis dar labiau pabrėžia kūno lankstumą ir judesių eleganciją. Gražus pailgas snukutis su didelėmis ausimis. Ir labai išraiškingos, daug ką pasakančios migdolinės akys.
Šios veislės katinai - nuostabūs kompanionai, draugai ir bičiuliai, jie yra protingi ir lengvai dresuojami. Jie yra judrūs ir žaismingi, vaikiškai išdykę ir beždžioniškai sumanūs. Jie yra šuniškai ištikimi savo šeimininkui, tačiau visada sugeba išsaugoti ir savo katiniškai karališką orumą.
Rytų kačių istorija yra įdomi ir šiek tiek dramatiška. Didelis paradoksas slypi tame, kad giliausias šaknis turinti veislė gavo pripažinimą daug vėliau už kitas veisles.
Šių kačių istorija prasideda senovės Tailande, kur jos buvo žinomos kaip karališkųjų Siamo kačių porūšis. Bet yra nuomonė, kad tai Siamo katės yra rytų kačių porūšis, o ne priešingai. Manoma, kad dėl rytų kačių spalvos genų mutacijos atsirado „himalajų“ spalvos katės, tai yra Siamo katės.
XIXa. pabaigoje šiuolaikinių Orientalų ir Siamų protėviai buvo importuoti iš Tailando į Anglija. Britų enciklopedija (1903m.) pamini vientisos spalvos Siamo kates. 1894 metais parodoje Londone buvo demonstruojamos „Šveicarijos kalnų katės“ Master Timkey Brown ir jo mama Granny Grumps, kurie buvo aprašyti kaip „vientisos kaštoninės spalvos Siamo katės mėlynai žaliomis akimis“.
1896 metais kitoje Londono parodoje dalyvavo žydroji rytų katytė, atvežta iš Bankoko. Nepaisant jos gimimo vietos ji buvo diskvalifikuota, nes ji nebuvo įprastos (himalajaus) spalvos. Debatai dėl vienspalvių Siamo katinų pripažinimo tęsėsi iki 1923 metų, kai Britų Siamo kačių klubas (Siamese Cat Club of Britain) pareiškė, kad „klubas atsisako skatinti bet kitokių Siamo kačių poveislių veisimą ir pripažįsta tik žydraakes „himalajų“ spalvos Siamo kates“. Nuo to laiko vienspalvės katės oficialiai pripažintos kaip neatitinkančios Siamo kačių standartus, ir šios veislės kūrimo darbai sustojo.
Bet susidomėjimas šiomis katėmis neužgeso visiškai, o apie 50-uosius metus po pasaulinio karo prasidėjo intensyvesni veisimo darbai su šokolado spalvos gyvūnais. Anglijos veislynai atliko kelis labai įdomius veisimo eksperimentus. Būtent tada pirmą kartą buvo paminėtas epitetas „Havana“ apibūdinantis šokolado spalvos gyvūnėlius. Manoma kad ši spalva pavadinta taip dėl to, kad tokia buvo gero Havanoje pagaminto cigaro spalvą.
Pirmu užregistruotų vienspalviu šokolado spalvos kačiuku tapo Bronze Idol gimęs veislyne «Elmtower» kai atsitiktinai buvo sukergti juoda katė ir Siamo katinas. Analizuojant gyvūnų kilmės dokumentus galima pamatyt, kad pirmiesiems veisimams buvo naudojami paprasti vienspalviai katinai, šokoladinės spalvos Siamai ir tam tikro tipo rusų žydrieji katinai.
1956 metais JAV pilietė Elsie Quinn importavo iš Anglijos į JAV šokoladinę katytę Havana Brown Roofspringer Mahogany Quinn, kuri ir tapo šios veislės pioniere Amerikoje. Amerikos veisėjai praktiškai iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo šią unikalios spalvos žaliaakę katę ir pradėjo aktyvų dabą už šios veislės pripažinimą. 1958m. buvo nustatytas pirminis vertinimų standartas, o 1964 m. veislė Havana gavo čempiono statusą CFA sistemoje. Tik Amerikoje ši šokoladinės spalvos katė yra užregistruota kaip atskira veislė. Todėl Amerikoje tai ne tik spalvos pavadinimas, bet ir tam tikras veislės tipas, kuris buvo prarastas Europoje dėl nuolatinio kergimo su Siamo katinais siekiant pagerinti veislę.
Tačiau rytų kačių mėgėjams neužteko, kad buvo pripažintos tik vienos spalvos katės, ir patys aktyviausi veisėjai bendromis pastangomis visgi iškovojo, kad būtų pripažintos ir kitokios vienspalvės Siamo tipo katės.
Tai įvyko 1977 m.!!
Už pagrindą buvo paimtas Siamo katės standartas, tik kai kurie jo punktai buvo šiek tiek koreguojami (pvz., žodis «vidutinis» galvos ir korpuso aprašyme pasikeitė į «ilgas») ir taip pat nustatyti reikalavimai spalvai.
1995 m. buvo pripažintos dar ir dvispalvės katės, o šiai dienai Orientalai jau turi virš 300 spalvinės gamos atspalvių.
Dar šiek tiek vėliau atsirado ilgaplaukių Orientalų veislė, kai veisimo programos metu trumpaplaukėms katėms buvo įvestas ilgo plauko genas. Ilgaplaukiai orientalai gavo čempiono statusą CFA sistemoje 1997 m.
Šiai dienai pačiomis grakščiausiomis ir elegantiškiausiomis laikomos juodos spalvos
katės - „self black“. Šiai spalvai yra taikomi keli būtini reikalavimai - intensyviai juodas kailis, juodas nosies galiukas ir juodos letenėlių pėdutės. Nuostabiai gražus yra ir baltos spalvos orientalai. Jie atrodo tokie pat švelnūs ir romantiški kaip vasaros debesėlis. Baltų Orientalų baltumas privalo būti idealus, neleidžiamas joks atspalvis arba gelsvumas.
Labai harmoningai atrodo levandų ir žydros spalvos katinai, nes šios spalvos dar labiau pabrėžia ir išryškina unikalią Orientalų kūno plastiką. Šios spalvos katinai labiausiai tiktų „aukso vidurio“ gerbėjams, nes jie nėra nei iššaukiančiai ryškūs, kaip juodos spalvos katinai, nei trapiai švelnūs kaip jų sniego spalvos giminaičiai.
Taip pat dažnai galima pamatyti raudonos ir kreminės spalvos katinėlius. Labai gražūs ir puošnūs yra „vėžliniai“ orientalai, tačiau šiuo atveju yra labai svarbu, kad tarp „vėžliui“ būdingų dėmių neatsirastų rašto dryželiais.
Šiai dienai galima rasti visa šių kačių spalvų palėtę. Dažnas atvejis, kad vienoje vadoje Jūs nerasite dvejų vienodų kačiukų - taigi tikrai bus iš ko rinktis.