| 
 | Kodėl
turėčiau maitinti savo gyvūną natūraliu maistu? Dar
vaikystėje išgirdau nuostabią legendą apie Babilono bokšto statybą ir
liūdną šio didžiulio Žmogaus užmojo rezultatą. Šiai dienai suvokiu, kad
Babilono bokšto statyba – tai kasdienis mūsų gyvenimo triūsas. Žmogus
visuomet, kasdien, kiekvieną sekundę, su kiekvienu oro gurkšniu siekia
kontroliuoti įvykius, viską spręsti ir režisuoti savaip, užkopti kuo
aukščiau, būti Karaliumi. Na.. nekaltinkim jo - taip jis
tiesiog
jaučiasi saugiau. |
Dėl
savo nuolatinio veržimosi į priekį, į šviesų, pagal savo scenarijų
sukurtą harmoningą rytojų, Žmogus užmiršta apsidairyti ir pamatyti, kad
tiek Harmonija, tiek Šviesus rytojus gali būti čia pat, nereikia niekur
bėgti, nieko išradinėti ir juolab nieko griauti – viskas, ko reikia
normaliam Harmoningam gyvenimui jau senų seniausiai buvo sukurta Gamtos.
Štai
taip.. o išties tai norėčiau nefilosofuojant aptarti vieną iš, mano
nuomone, Didžiojo Žmogaus iliuzijų – iliuziją, kad Žmogus yra
protingesnis už Gamtą. O dar tiksliau, tai aptarsiu jau
praktiškai su mumis suaugusią iliuziją apie tai, kad žmogaus sukurtas
susintetintas dezodoruotas ir gražiai supakuotas maistas yra geresnė
dietos alternatyva mūsų katėms, nei normalus "morališkai pasenęs",
įprastas Gamtos sukurtas natūralus šiai konkrečiai gyvybės rūšiai
būdingas maistas. Kas nesuprato - kalbu apie pagamintus
komercinius maistus, kuriuos Žmogus dosnia ranka pila savo gyvūnui, ir
banalią žalią mėsą, kuri per amžius buvo įprastas maistas bet kokiam
plėšrūnui.
Diskusijoms apie komercinių maistų ir
natūralios
dietos privalumus turiu tik vieną vienintelį klausimą – parodykit man
nors vieną gyvą pavyzdį, kai Žmogaus kūrinys yra tobulesnis už Gamtos?
Taigi,
vienintelis argumentas komercinių maistų naudai, mano nuomone, yra toks
– Žmogui taip patogiau. Taip pat, kaip ir nueiti i MacDonaldą, nors
visi žinome, kokį šlamštą ir nuodus ten gausime. Tačiau normalus žmogus
eina į greito maisto restoraną tik retsykiais, kartais net iškrovos
dieną po to padaro, kad pašalinti su maistu gautus toksinus. Tai kodėl
gi mes diena iš dienos siūlome tokį pat "greito paruošimo maistą" savo
gyvūnams. Maistas teikia gyvybę, gyvybingumą, bet apie kokį gyvybingumą
galime kalbėti kepinto, virto, maišyto, dažyto, presuoto, dezodoruoto,
konservantais pripumpuoto ir supakuoto į šlamantį pakelį komercinio
maisto kontekste? Čia aš nenoriu kalbėti apie tai, kad yra geresnių ar
blogesnių komercinių maistų, aš tiesiog konstatuoju, kad tame maiste
nėra pagrindinės kiekvieno Gamtos kūrinio sudedamosios dalies – nėra
gyvybingumo.
Šiuo metu visas pasaulis serga nauja
dieta – "RAW
diet", žalių natūralių produktų dieta (o juk būtent taip ir maitinosi
mūsų naminių gyvūnų sveiki ir laimingi protėviai, kol mes
nenusprendėm kitaip). Daug kalbama, rašoma apie stebuklus, kuriuos daro
toks mitybos būdas, apie dingusias ligas, atjaunėjusį kūną, sugrįžusią
psichinę pusiausvyrą, išnykusius vėžinius susirgimus. Šios dietos
pagrindas yra teorija apie fermentus (enzymus), esančius natūraliame
žaliame maiste. OK, jei žmogus neprisiverčia pats laikytis normalios
sveikos mitybos taisyklių, tai jis pats sau bosas, bet kam tas
neapdairus nukrypimas gyvūnų mityboje? Gamta jau senai apie viską
pagalvojo –tiesiog netrukdykime jai ir pasiūlykime savo katėms tokį
maistą, koks jiems kaip konkrečiai gyvybės rūšiai numatytas gamtos?
Nenoriu
savo požiūrio į mitybą vadinti jokiais madingais žodžiais ir
prisidengti kokios nors sistemos (RAW, BARF ar kokios kitos) pavadinimo
– nesu mėgėja klijuoti etiketes. Remiuosi savo sveiku racionaliu protu
ir logika.
Gyvūnas kaip “gamtos
vienetas” turi dvi
paskirtis - išgyventi ir turėti palikuonių. Tai yra, sveiku laikomas
gyvūnas, galintis sumedžioti grobį (judrus, aktyvus, be antsvorio,
artrito, radikulito, hormoninių sutrikimų ir kitų civilizacijos
padarinių) ir turintis gerai funkcionuojančią reprodukcinę sistemą.
Kalbant
apie kates, sveikumo „idealu” laikau mūsų kaimo kates. Jos puikiai
sugeba ir savimi pasirūpinti, ir paleisti į pasaulį po dvi palikuonių
vadas į metus. Mano nuomone, sveikos mitybos galima pasimokyti iš jų. Ką
valgo ta kaimo katė? Pagrindinis maistas – pelė, paukštelis (gal
varlytė ar vabzdys – bado metu). Kas gi tą maistą sudaro:
1.
10 - 40 proc. pelės ar paukščio sudaro kailis-plunksnos. Tai yra
tiesiog nepasisavinamas arba mažai pasisavinamas organizmo balastas,
kuris tranzitu pereina per katės skrandį ir žarnyną, reguliuodamas
normalų virškinimo trakto funkcionavimą (naminėmis sąlygomis balasto
funkcijas galėtų atlikti į maistą dedamos daržovės, malti grūdai ar
ląstelieną ir kt.);
2. 16 proc. sudaro oda;
3.
mažiausiai
30 proc. - kaulai (kauluose yra iki 97 proc. viso organizmo
kalcio atsargų, tai gi kitoms kūno dalims telieka 3 proc.);
4.
max. 50 proc. mėsos ir kitų audinių: sausgyslių, vidaus organų, raumenų
ir kt. Grynos mėsos dalis kartais gali siekti daugiausiai 5 – 10
procentų. Ir tai tikrai nebus broilerio filė mėsa, tai bus liesa,
raudona, nuolat lakstančio ir su likimu kovojančio gyvūnėlio mėsa;
5.
Maistiniai enzymai /fermentai, esantys tik šviežiame, gyvame, termiškai
neapdorotame maiste (šaldyta mėsa praranda didelę fermentų dalį,
termiškai apdorota praranda juos pilnai. Išeitis - duoti sumaltų žalių
daržovių arba daigintų lakštinių, visada turėti kačių žolės. Arba duoti
gyvą grobį).
Na, tiesiog taip aš suskaičiavau savo
katinams, ir jie nesiskundžia.
Be
išsamių argumentų norėčiau trumpai pristatyti fermentų teoriją, nes
žinau, kad daugelis apie ją nėra net girdėjęs. Šiuo tikslu patalpinsiu
kelias ištraukas iš įvairių mokslinių straipsnių. Pabrėžiu, kad
fermentų teorija nėra kažkas mistiško, tai yra normali moksliniais
duomenimis pagrįsta teorija. Pateiktose citatose originaliai kalbama
apie žmones, tačiau, gamtos taisyklės galioja visiems - tiek žmonėms,
tiek mūsų gyvūnams, tik žmonės yra kur kas mažiau disciplinuoti ir
sunkiau su jomis susitaiko.
Dr. Howell Kas yra fermentai?
Fermentai
– tai substancija, kuri leidžia atsirasti gyvybei. Jie yra būtini bet
kokioje cheminėje reakcijoje, kuri vyksta organizme. Be fermentų nebūtų
jokios organizmo aktyvios veiklos. Susimastykit, fermentai tai "darbo
jėga", kuri stato jūsų organizmą taip, kaip statybininkai stato namą.
Jūs galite turėti visas reikiamas statybines medžiagas, bet tam, kad
pastatyti namą, jums reikia darbininkų. Taip pat ir organizmas gali
turėti visas maistingas medžiagas – vitaminus, baltymus, mineralus ir
t.t. – bet jums visgi reikia fermentų, gyvybingumo elementų, kad
išsaugoti organizmo gyvybingumą.
Galima pasakyt,
kad fermentai
yra sudaryti iš baltyminių transportuotojų, turinčių energijos įkrovą,
taip pat kaip elementas yra sudarytas iš metalinių plokštelių, įkrautų
elektros energija.
Gydytojas I.V Ševčenko Fermentai
(arba enzymai), dalyvaudami ir vykdydami organizmo medžiagų apykaitą,
yra bet kokio organizmo gyvybingumo pagrindas. Vitaminai, mineralinės
druskos, angliavandeniai ir baltymai mažai ką reiškia. Tik fermentai
gali valdyti sudėtingiausius naujų medžiagų irimo ir sintezės procesus.
Bet kokia cheminė ir biologinė reakcija, vykstanti organizme,
reikalauja būtino enzymų dalyvavimo. Fermentai vaidina aktyvų vaidmenį
regos ir klausos procesuose, virškinime, ir taip pat detoksikacijos
procese. Kraujo ląstelių, kaulų, odos atsinaujinimas- visa tai, kaip ir
daugelis kitų porcesų yra sąlygojami fermentų aktyvumu. Nuo jų
priklauso organizmo apsauginės sistemos, kuri užkertą kelią
infekcijoms, nukenksmina nuodingas medžiagas ir pašalina toksinus,
funkcionalumas.
N.W. Walker Mitybos
racionalumas pagrinde yra vertinamas pagal tai, kiek yra maiste
ypatingo gyvybingumo eliksyro, kuris yra stebuklinguose maisto
komponentuose, pavadintuose enzymais. Enzymai buvo aprašyti kaip
sudėtingosios medžiagos, padedančios maisto virškinimui ir jo
pasisavinimui. Taip pat buvo manoma, kad enzymai suvirškina vėžinius
susirgimus. Tačiau enzymai nėra elementai. Enzymai- tai nesuvokiama
magnetinė gyvybingumo energija, kuri yra glaudžiai susijusi su žmogaus
organizme, augaliniame pasaulyje ar bet kurioje gyvybės formoje
kiekvieno esančio atomo gyvenimu ir veikla.
Turite
tai
įsisavinti ir suvokti, kodėl reikia atidžiai rinktis maistą ir kodėl
reikia didžiausią dalimi vartoti žalią maistą, neapdorotą
termiškai.
Negalima būti kartu ir gyvu ir negyvu, ar
tai būtų
kalbama apie mūsų kūną ar apie daržoves, vaisius, riešutus ar grūdus.
Ten, kur yra gyvybė, ten yra enzymai.
Enzymai yra
jautrūs
temperatūrai, aukštesnei nei 47°С. Pastarajai viršijus 49°С, enzymai
tampa tokie pat inertiški, kaip žmogaus kūnas karštoje vonioje. Esant
54°С temperatūrai enzymo gyvybė nutrūksta. Jie žūsta. Mityba
turėtų būti gyva ir organiška, visos druskos ir mineralinės medžiagos
taip pat turi būti organiškos, tada organizmas sugebės jas pasisavinti,
o jo ląstelės galės atsinaujinti. Tai
gi apie ką
aš.. akivaizdu, kad gyvas maistas- sveikas maistas, ir ieškoti jo
reikia ne plastikiniuose sauso ėdalo maišuose ar konservų dėžutėse.
Štai
tokie mano pamastymai..
Autorystės
teisės į šį straipsnį priklauso:
Jelenai Bogomolovai veislynai
„OUROBOROS", "HOLISTICA"
http://orientalai.lt
Cituojant
būtina nurodyti straipsnio autorius ir internetinių svetainių adresus. |
| | | |