Orientalai*LT Siamai ir Orientalai - Urolithiasis, katinų šlapimo pūslės akmenligė

LT | EN

Urolithiasis, katinų šlapimo pūslės akmenligė

Katinų šlapimo pūslės akmenligė (ŠPA), Urolithiasis, liga, kai dėl medžiagų apykaitos sutrikimų akmenys pradeda kauptis šlapimo pūslėje ir uretroje.
Seniau, kai dar nebuvo specialių gydomųjų vaistų ši liga daugelyje atveju baigdavosi fataliai. Sergantys katinai numirdavo jei ne per patį pirmą ūmų priepuolį, tai per sekantį. Net gi atstatant normalų šlapimo takų praeinamumą ir sustabdant uždegimo procesą, sugrįžimas prie įprastos mitybos skatindavo recidyvą ir pačias nepalankiausias pasekmes.

Dėl ligos priepuolių sunkumo ir jų nenuspėjamumo tiek savininkai, tiek gydytojai šios ligos gydymą vertindavo labai pesimistiškai, nors tuo pačiu tai ir skatindavo naujų adekvačių gydymo metodų paieškai.
Pirmiausia, veterinariniai gydytojai pasinaudojo medikų patirtimi ir pradėjo naudoti žmonių praktikoje taikomus preparatus, mažinančius ligos priepuolių stiprumą ir uždegiminius procesus- uroseptikus, o taip pat kortikosteroidus ir spazmolitikus ir t.t.

Žinoma, kad šie preparatai gyvūnams gali būti naudojami labai sėmingai, bet jų didžiausias minusas, tai labai nemalonus jų skonis. Būtina pripažinti, kad ši aplinkybė labai apsunkina žmogaus ir gyvūno bendradarbiavimą, o kadangi gydymo sunkumai pagrinde atitenka pačiam savininkui, šis faktorius tampa vos ne pačiu svarbiausiu.

Taip pat reikia pastebėti, kad esant ŠPA mažiau ar daugiau pasireiškia inkstų funkcijos sutrikimas (inkstų nepakankamumas), tai bet kokie į kūną patekę cheminiai preparatai gali akumuliuotis organizme ir daryti tam tikro laipsnio toksinį poveikį visam mikroorganizmui.

Antibiotikų arba uroseptikų paskyrimas, kai šlapime esama mikrofloros, yra kiekvieno gydytojo sprendimas. Hormoninio pagrindo preparatų naudojimas yra laikomas labai nepageidaujamu, nes jie supresuoja imuninę sistemą ir turi kitokias nepageidaujamas pasekmes.

Pasirenkant gydymą, svarbu yra tai, kad alopatiniai vaistai neturi profilaktinio efekto, tai yra negali būti naudojami profilaktiškai.

Šie ir kiti niuansai skatino kitokių ŠPA gydymo būdų paieškoms. Pirmiausia, žinoma, reikėjo išanalizuoti faktorius, kurie sąlygoja urolitų atsiradimą. Kadangi ŠPA atsiranda kaip medžiagų apykaitos sutrikimo pasekmė, labai svarbi buvo kačių mitybos analizė prieš susirgimą.

Galima teigti, kad bendrai priimta nuomonė, jog sausas ėdalas stipriai įtakoje susirgimus ŠPA nepasitvirtino. Ilgų metų tyrimai įrodė, kad ŠPA serga tiek sausu ėdalu maitinami katinai, tiek ir kitokiu maistu (16% ir 18,4% atitinkamai). 81,6% besikreipiančių katinų gaudavo įvairų maistą.

Didžiausias procentas turėjo nutukimo problemų -89,5%. Tai paaiškinama taip, kad nesaikingas bet kokio maisto vartojimas galu gale apkrauna ir šlapimo takus, kurie nebesugeba visko utilizuoti - pašalinti, todėl ir atsiranda urolitų - akmenų.

Specializuotų ėdalų atsiradimas labai pagerino gydymo efektyvumą. Atsirado realus šansas išsaugoti kenčiančio gyvūno gyvybę, ir ŠPA jau nebelaikoma neišgydoma ir fatalia liga. Labai griežtai subalansuotas ėdalas atlieka ne tik naujų urolitų atsiradimo profilaktiką, bet tirpdo jau esamus akmenys.

Bet specialus ėdalas atlieka gydomąją ir profilaktinę funkciją tik slaugos, gijimo, profilaktikos metu. Ūmių ir aštrių priepuolių atveju šių ėdalų pagalba nėra pakankamai efektyvi.

ŠPA gydymas paaštrėjimo metu turi būti nukreiptas į skausmo inkstuose mažinimą, akmenėlių pašalinimą arba jų tirpdymą, atitinkamos infekcijos gydymą ir kelio užkirtimą recidyvui. Esant nepilnai okliuzijai i vidutiniam šlapimo pūslės dydžiui galima taikyti spazmolitikus ir homeopatinius preparatus. Patikimu laikomas ŠPA gydymas homeopatiniais preparatais, tada spazmolitikai galima naudoti ateityje tik tais atvejais, kai yra paaštrėjimas. Kai katinas nesišlapina reikia naudoti kateterį. Kai natūralus šlapinimasis atsistato, būtina atidžiai ir nuolat stebėti gyvūną ir užkirsti kelią recidyvui. Labai svarbus yra specialaus dietinio ėdalo paskyrimas, kuris yra parenkamas atsižvelgiant į katino įpročius, ligos sunkumą, urolitų rūšį, savininko galimybes. Būtina atsižvelgti ir į individualią katino reakciją į ėdalą.

Atsiradus dizurijai (poreikis dažnam šlapinimuisi), priklausomai nuo katino individualių savybių, galima naudoti homeopatinius preparatus. Priklausomai nuo dizurijos priežasties, tinkamai naudojamas preparatas skatina pagerėjimą jau po kelių vartojimo kartų.

Čia pateikiami keli homeopatinių preparatų naudojimo atvejai:
Cantharis, Capsicum, Apis ir kiti naudojami tada, kai pats šlapinimosi procesas yra skausmingas.
Equisetum – katinas yra neramus po šlapinimosi, juntamas skausmas, kai šlapimo pūslė yra ištuštinta.
Aconitum, Belladonna - ūmus, stiprus paaštrėjimas, po to, kai katinas pabuvo vėjuotoje ar šaltoje vietoje, kai jaučiamas stiprus nerimas.
Terebinthina – kai šlapime yra tamsaus ar juodo kraujo, kavą primenančių nuosėdų.
Dulcamara – jeigu patologija atsirado dėl peršalimo, pvz. po maudymosi.
Magnesia phosphorica – esant spazmams ir magnio- fosforo apykaitos sutrikimui.
Hepar sulfur yra naudojamas kai yra Baltųjų kraujo kūnelių perteklius šlapime- leukociturija

Pagerėjimo kriterijais laikomi:
1.    Bendros gyvūno savijautos pagerėjimas.
2.    Išvaizdos pagerėjimas (kailio būklės).
3.    Šlapimo rodiklių dinaminis pagerėjimas

Hematurijos atvejų (kai baigiant šlapintis, pasirodo keletas lašelių kraujo) gydymas yra labai sudėtingas. Kai šlapime yra kraujo naudojami šie homeopatiniai preparatai: traumatinio pagrindo problema - Arnica, esant venų blogam praeinamumui - Hamamelis. Dažnas atvejis, kad jau sekančią dieną po homeopatinio preparato naudojimo kraujas šlapime negali būti aptiktas jokiais metodais. Remiantis praktiniais duomenimis, hematurijos atvejus gydant alopatiniais metodais žuvo apie 81% gyvūnų, taikant homeopatinius preparatus -19%.

http://www.bolen-kot.net.ru/